Privatus logopedas Vilniuje, Basanavičiaus g. 29A
8 601 29647
PRADŽIA PASLAUGOS LOGOPEDĖS PATARIMAI LEIDINIAI KONTAKTAI
Patarimai
Kodėl ir kada reikalinga logopedo konsultacija?
Kodėl reikia lavinti smulkiąją motoriką?
Kaip lavinti smulkiąją motoriką?
Kodėl ir kaip reikia lavinti artikuliacinį aparatą?
Kaip lavinti kalbinį kvėpavimą?
Kas yra alalija?
Kas yra dizartrija?
Kas yra disleksija ir disgrafija?
Kas yra dislalija?
Kas yra afazija?
Kas yra autizmas?
Trumpas liežuvio pasaitėlis ir vaiko kalba
Vaikų kalbos raida
Kas yra afazija?
Afazija - tai visiškas arba dalinis kalbos praradimas, kuris pasireiškia dėl kalbos zonų pakenkimo galvos smegenų žievėje. Esant afazijai sutrinka kalbėjimas, kalbos supratimas, skaitymas, rašymas, skaičiavimas. Išlieka normali klausa ir normalus kalbos padargų raumenų tonusas.
Afazijos priežastys:
Smegenų kraujotakos sutrikimas (išeminis arba hemoraginis insultas)
Galvos smegenų traumos (sumušimas, sutrenkimas, šūvis ir pan.)
Galvos smegenų augliai (gėrybiniai arba piktybiniai)
Galvos smegenų infekciniai susirgimai (meningitai, encefalitai)
Kiti galvos smegenų pakenkimai
Totalinė afazija
Prarandamos visos kalbos funkcijos: ekspresyvios ir impresyvios t.y. prarastas gebėjimas kalbėti ir suprasti kalbą. Ligonis sąmoningas ir geba judinti liežuvį, lūpas, ryti, tačiau neištaria jokių garsų, skiemenų ar žodžių, nesupranta kalbos. Dažnai esti išnykusi ir fonacijos funkcija. Balsas išlieka kosint ir vaitojant. Tokie ligoniai gali atlikti tik pačias elementariausias užduotis (užsimerkia, atsimerkia, pakelia ranką). Po kelių savaičių totalinė afazija pereina į sensorinę arba motorinę formą.
Sensorinės afazijos:
1. Akustinė – gnozinė afazija
Ligonis nesugeba iš klausos atskirti gimtosios kalbos fonemų, nesupranta kreipimosi į juos. Esant mažesniems pažeidimams, ligoniai nesupranta greitos kalbos ar kalbos sudėtingesnėmis sąlygomis. Ypač apsunkintas žodžių su opozicinėmis fonemomis supratimas. Grubių pažeidimų atvejais nelieka aktyvios spontaninės šnekamosios kalbos. Pasisakymas pakeičiamas žodžių mišiniu: tariami nesuprantami žodžiai ir garsų rinkiniai. Žmogus tardamas keičia vienus garsus kitais, kartais vienus žodžius keičia kitais. Sutrinka rašymas diktuojant, nes nesuvokia diktuojamo teksto. Sutrinka pakartojimas bei skaitymas, nes žmogus negali kontroliuoti savo kalbos. Esant mažesniems pažeidimams, ligoniai nesupranta greitos kalbos ar kalbos sudėtingesnėmis sąlygomis (triukšmingoje aplinkoje ar pan.) Tačiau, esant akustinei - gnozinei afazijai, nesutrinka muzikinė klausa, išlieka gera artikuliacija.
2. Akustinė - mneminė afazija
Nuolatiniam ir teisingam kalbos supratimui reikalingas gebėjimas priimti tam tikrą girdimosios kalbos kiekį ir išlaikyti jį akustinėje - lingvistinėje atmintyje. Šių procesų sutrikimas sukelia kalbos supratimo sutrikimus. Stebimi tokie pokyčiai: nedidelis kalbos sutrikimo ir žodžio prasmės suvokimo sutrikimas, pasakymo potekstės nesupratimas, daiktų pavadinimų pamiršimas, nedidelis šnekamosios kalbos sutrikimas. Esant pakenktai šnekamajai impresyviajai kalbai, išlieka rašymas ir skaitymas. Esant akustinei - mneminei afazijai, bandant pavadinti daiktą, vyksta reikalingo pavadinimo paieška, o žodis atrandamas prisimenant visus žodžius - pavadinimus iš to paties semantinio lauko arba vadinamos daikto funkcijos ar savybės.
3. Semantinė afazija
Sutrikęs gebėjimas suvokti sudėtingas logines - gramatines kalbos konstrukcijas. Sunku suvokti sakinius, kurių veiksmą, ryšį tarp žodžių lemia galūnės, prelinksniai, jungtukai ir pan. Ypač sunku suprasti sakinius, kuriuose kas nors lyginama: Jonas aukštesnis už Antaną, bet žemesnis už Petrą. Iš šio sakinio negali nusakyti, kas aukščiausias. Šiai afazijos formai būdingas erdvinio suvokimo sutrikimas. Ligoniai nesuvokia tų kalbos priemonių, kuriomis reiškiami erdviniai santykiai.
Motorinės afazijos:
1. Motorinė aferentinė afazija
Tai dažniausiai sutinkama afazijos forma. Būdingas artikuliacinio akto sutrikimas. Pasireiškia oralinio aparato apraksija. Ligonis negeba artikuliuoti atskirų garsų ir žodžių, ilgai ieško reikiamos liežuvio, lūpų padėties. Dėl to dažnai vienas garsas keičiamas kitu. Sunku kontroliuoti savo artikuliaciją. Sutrinka žodžių tarimas, t.y. pasireiškia vienų garsų pakeitimas kitais dėl artikuliacinių judesių, būtinų ištariant vieną ar kitą garsą arba žodį, sutrikimo. Ypač sunku atskirti garsus, kurie yra artimi pagal savo artikuliaciją. Painiojami liežuvio priešakiniai, liežuvio užpakaliniai ir kt.
2. Motorinė eferentinė afazija
Būdingas sklandaus perėjimo nuo vieno garso artikuliacijos prie kito garso artikuliacijos sutrikimas. Priklausomai nuo afazijos sunkumo, ligoniai gali ištarti atskirus garsus, kartais skiemenis, žodžius ar trumpus sakinius, bet ištarti garsų serijų, kai reikia savalaikio ir tikslaus perėjimo nuo vieno elemento prie kito, darosi neįmanoma- sutrinka vadinamoji kinetinė " melodija" (kalbos melodingumas, sklandumas). Dažniausia šnekamoji kalba pasireiškia viena ar keliomis kalbinėmis nuotrupomis. Sutrikusi kalbėjimo prozodija - kirčiavimas, ritmiškumas, melodingumas, intonacija.
3. Dinaminė afazija
Pasireiškia aktyvios, produktyvios kalbos sutrikimu. Ligoniams sutrinka kalbos predikatyvumas, kalboje mažai arba visai nėra veiksmažodžių, būdingos kapotos, trumpos frazės, ilgos pauzės tarp žodžių, kalbiniai šablonai, stereotipai. Būdingi prozodijos sutrikimai. Pasikeičia ligonio elgesys: mažėja verbalinis ir bendras fizinis aktyvumas. Išlieka kalbos supratimas, pavadinimų kartojimas.
Afazikų kalbos atstatymas
Afazijos pobūdis ir sunkumo laipsnis priklauso nuo pažeidimo lokalizacijos vietos ir apimties. Retai pasitaiko vienos rūšies afazija. Dažniausiai vienu metu pasireiškia kelios afazijos rūšys. Pirmiausia atliekamas išsamus kalbos tyrimas, kuris apima motorikos, impresyviosios ir ekspresyviosios kalbos patikrinimą, rašymo, skaitymo, skaičiavimo, stereognozių, mastymo, regimųjų ir girdimųjų suvokimų įvertinimą. Išsamus tyrimas padeda nustatyti tikslesnę kalbos sutrikimo diagnozę bei parinkti tinkamiausius kalbos funkcijos grąžinimo būdus. Kalbos atstatymas grindžiamas keliais principais: Naudojantis išlikusiais analizatoriais sudaryti galvos smegenų žievėje naujas funkcines sistemas, kurios pakeistų pažeistąsias. Kartais tenka atstatyti tik vieną sutrikusią grandį, visos kitos kalbos sistemos grandys būna išlikusios ir padeda atstatyti sutrikusią grandį.
Remtis žemesnio lygio išlikusiomis veiklos rūšimis. Valingai atlikti veiksmo ligonis negali, o nevalingai jį atlieka laisvai. Pavyzdžiui dainuodamas su logopedu žinomą dainą, žodžius taria lengvai, bet savarankiškai ištarti tų žodžių negali.
Kalbos sutrikimo analizės principas. Jo laikantis nustatomas pirminis sutrikimas ir parenkama tinkamiausia mokymo metodika.
Programuoto kalbos atstatymo principas – kai kalbos atstatymas vykdomas pagal programą. Užduotys, kurias atlieka ligonis, pateikiamos nuosekliai ir sudaro nuoseklią programą. Darbo pradžioje programuotas darbas padeda atstatyti sutrikusią funkciją, o vėliau jis tampa ligonio savarankiško darbo programa.
Grįžtamojo ryšio principo esmė – įvairiomis priemonėmis padėti ligoniui kontroliuoti savo veiksmus ir kalbą. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į veidrodį, ligonis seka artikuliacijos padargų judesius, tikslina jų ištarimą, klausydamasis audio įrašų, stebi klabos klaidas, jas taiso ir pan.
Be minėtųjų, svarbu laikytis bendrų logopedijoje priimtų principų – sistemingumo, vystymosi ir kalbos ryšio su kitais psichiniais procesais bei didaktinių principų.
Afazijos prognozė
Pagrindiniai faktoriai, kurie įtakoja kalbos funkcijos atstatymą:
Afazijos forma - sensorinės afazijos formos atsistato sunkiau negu motorinės. Sunkiausia - totalinė afazija (nekalba ir nesupranta kalbos).
Afazijos priežastis (afazijos kylančios dėl galvos traumų atsistato lengviau negu dėl kraujotakos ligų).
Pakenkimo pobūdis ir apimtis.
Ligonio amžius (jaunesnio amžiaus ligoniams, kalba atsistato lengviau ir greičiau).
Periodas nuo susirgimo pradžios iki pirmojo kalbos įvertinimo ir logopedinių užsiėmimų pradžios.
Logopedinis kalbos grąžinimo darbas pradėtas iki 6 mėnesių nuo sutrikimo pradžios, būna efektyvesnis ir sėkmingesnis.
Mūsų logopediniame kabinete diagnozuojamos įvairių formų afazijos ir suteikiama kvalifikuota logopedinė pagalba. Užsirašyti konsultacijai galima telefonu 8 601 29647
Parengė logopedė Jolanta Repšienė

Šaltinis: A.Garšvienė, R.Ivoškuvienė - Logopedija.
V. Tiškuvienė - Aferentinio ir eferentinio pobūdžio afazijos.
Шорох-Троицкая (Бурлакова) М.К. - Коррекция сложных речевых расстройств.
Любовь Цветкова - Афазия и восстановительное обучение.