Privatus logopedas Vilniuje Basanavičiaus g. 29A
Registruotis
  | |||||||||||
|
Kas yra alalija?
Alalija - tai vaikų visos kalbos sistemos neišsivystymas, esant normaliai klausai ir intelektui. Alalijos priežastys - kalbos zonų pažeidimas galvos smegenų žievėje nėštumo, gimdymo metu arba ankstyvoje vaikystėje, o taip pat uždegiminiai procesai, medžiagų apykaitos sutrikimai. Alalija esti įvairaus laipsnio: galimi nedideli sutrikimai, kai vaikai be korekcinio mokymo pradeda pamažu kalbėti nuo 3-4 metų ir dideli, kai nekalba sulaukę 10-12 metų. Sistemingo korekcinio darbo dėka ir tokie vaikai pradeda kalbėti, tačiau jų kalba jau negali tapti pilnavertė. Pastaruoju metu daugėja vaikų, kuriems nustatoma alalija. Skiriamos dvi alalijų rūšys - motorinė ir sensorinė.
Motorinė alalija - tai centrinės organinės kilmės ekspresyviosios kalbos sutrikimas. Priežastis - kalbinės motorikos funkcinės sistemos trūkumai. Motorinė alalija būna dviejų rūšių - aferentinė (kinestezinė) ir eferentinė (kinetinė).
Aferentinė (kinestezinė, apraksinė) atsiranda dėl kinestezinės kalbinės aferentacijos sutrikimo t. y.sutrikusi galimybė jutimams patekti iš artikuliacinio aparato į galvos smegenų žievę kalbinio akto metu.Sutrikus kalbinės sistemos artikuliacinei grandžiai- kinesteziniam kalbos pagrindui, sutrinka visa kalbinė sistema. Alalikai labai sukeitinėja garsus, nes negali jų atskirti. Vaikai ieško tinkamos artikuliacinės padėties vienam ar kitam garsui ištarti. Dažnai painiojamos artimos pagal artikuliacnę padėtį, fonemos: liežuvio priešakinės fonemos: t - d - l - n, liežuvio užpakalinės fonemos: k - g - ch. Palyginti retai praleidinėjami skiemenys, garsai, neblogai pakartojamas žodžių kontūras. Žodžių ir sakinių ritminė struktūra gana taisyklinga,tačiau nepastovūs sukeitinėjimai vaikų kalboje išlieka gana ilgai. Nesunku išmokyti vaiką tarti atskirą garsą, bet sunkiau įpratinti vartoti jį kalboje. Esant motorinės alalijos apraksinei formai, vaikų ekspresyvusis žodynas, rišlioji kalba, gramatinė kalbos sandara formuojasi lengviau ir greičiau negu tarimas. Vaikai bendrauja su aplinkiniais ir tokia iškraipyta kalba.
Eferentinė (kinetinė) alalija pasireiškia dėl kinetinų artikuliacinių judesių grandinės sutrikimo. Kinetinų artikuliacinių judesių grandinė lemia nuolatinį buvusių judesių slopinimą ir perėjimą į kitus judesius, serijinę artikuliacinių judesių organizaciją, serijinę fonetinę žodžio struktūros organizaciją į apibrėžto eiliškumo garsų seką, turinčią konkrečią reikšmę. Vaikų, kuriems nustatyta eferentinė alalijos forma,kalbos padargų judesiai būna pakankamai tikslūs, bet inertiški. Vaikai blogai taria žodžius, dažnai juos sutrumpina, praleisdami garsus, skiemenis, neištardami galūnių. garsai žodžiuose tariami geriau ir mažiau sukeitinėjami negu esant apraksinei motorinei alalijai. Sunkiais atvejais vaikai neištaria nė dviskiemenių žodžių, juos trumpina iki vieno skiemens. Vaikams klabant jaučiamas jų kalbos aparato įtemptumas. Kalba gali būti skanduota, be raiškumo ir intonacijos.
Sensorinė alalija - tai centrinės organinės kilmės impresyviosios kalbos sutrikimas. Dėl klausos (akustinės) agnozijos šie alalikai neišmoksta pažinti garsų, nors periferinė klausa ir intelektas esti pilnaverčiai. Sensorinių alalikų sutrikęs ir ikifoneminis laikotarpis, nes jie negali suprasti aplinkinių kalbos ir pagal intonacinę ritminę struktūrą. Sensoriniai alalikai nevapa. Sunku nustatyti sensorinio alaliko girdėjimo slenkstį, kadangi jis nėra pastovus. Vaikai kartais reaguoja į gana tylius dirgiklius, o negirdi garsų. Pastebimas nedėmesingumas garsiniams dirgikliams, nesidomėjimas garsais, silpna girdimoji atmintis, nepakankama klausos ir kitų pojūčių sąveika. Sensoriniai alalikai negeba nustatyti garsinio dirgiklio krypties, nuotolio, sunkiai sudaro sąlyginius refleksus į garsinius dirgiklius. Sensoriniai alalikai žymiai geriau skiria regimuosius negu garsinius dirgiklius. Sutrikimą nustatyti sunku dar ir todėl, kad alalikai nelinkę bendrauti. Ypač sunku užmegzti kontaktą nepažįstamoje situacijoje, nes ji per daug jaudina. Daugeliui sensorinių alalikų būdinga hiperakuzija, t. y. padidėjęs jautrumas garsams į kuriuos kiti nekreipia dėmesio: degtukų barškėjimui dėžutėje, glamžomo popieriaus šiugždėjimas, lašančio vandens garsams. Vaikai liguistai reaguoja į šiuos garsus: skundžiasi, kad skauda ausys ar galva, kad labai nemalonūs tie garsai. Kartais į įvairaus stiprumo nepažįstamus garsus visai nereaguoja. Be specialaus mokymo kalba beveik visai nesivysto. Skiriami tokie impresyviosios kalbos neišsivystymo laipsniai:
●nesupranta kalbos;
●supranta tik atskirų žodžių reikšmę;
●supranta trumpas buitines frazes;
●supranta rišliąją kalbą, tik iš dalies sutrikusi foneminė klausa ir sutrikęs erdvinis daiktų santykius reiškiančių prielinksnių supratimas.
●supranta tik atskirų žodžių reikšmę;
●supranta trumpas buitines frazes;
●supranta rišliąją kalbą, tik iš dalies sutrikusi foneminė klausa ir sutrikęs erdvinis daiktų santykius reiškiančių prielinksnių supratimas.
Sunkiais atvejais vaikas visiškai nesupranta kalbos, gestų, silpnai suvokia veido išraišką, jo dėmesys nepastovus, todėl bendrauti labai sunku. žodis nesiejamas su daiktu, kurį jis pavadina, nesuprantamas netgi žodis "mama", neskiriamas vardas. Nepriklausomai nuo amžiaus, vaikas gali suvokti tik klabos srauto intonacinę ritminę melodiją. Tokie vaikai žaisdami kalba nesuprantamais garsų junginiais, intonaciniu požiūriu labai artimais suaugusiųjų kalbai. Pamažu pradedama suprasti to paties žmogaus toje pačioje situacijoje tariami žodžiai- jie išskiriami kalbos sraute. dažniausia tai būna artimų žmonių, mėgstamų žaislų, naminių gyvulių vardai. Vis daugiau suprantami išmokti žodžiai, tačiau kitoje normalaus bendravimo situacijoje ar ištarti kito žmogaus jau nebepasiekia sąmonės.Kad būtų galima įsiminti kiekvieną naują žodį, jis daug kartų siejamas su daiktu, tačiau ir išmoktų žodžių pėdsakai greitai išnyksta. Geriau suprantama garsi kalba, kelis kartus iš eilės pakartoti žodžiai arba panašios reikšmės, artimų pagal situaciją, kontekstą objektų pavadinimai. Pavyzdžiui lengviau parodomi vardijami baldai, kūno dalys negu daiktai iš įvairiausių vietų. Geriau suprantama kalba apie objektus, kuriais šiuo metu domimasi ( pvz.: geriau įsimenami rūbų pavadinimai rengiantis ir pan.)
Sensoriniai alalikai kartais nebesuvokia ką tik suprasto žodžio, kartais gali nebeatpažinti ir gerai žinomų žodžių, net savo vardo. Blogai suprantama greitesnė kalba, kelios iš eilės pateiktos instrukcijos, pvz.: "Atsistok, paduok knyga Vaidui ir uždaryk langą". Tokią instrukciją reikia pasakyti dalimis. Neskiriami ir panašiai skambantus žodžiai: baltas- paltas, vartai- vardai, būda- dūda ir pan., gramatinės formos, ypač būdvardžių skaičiai ir giminės. Vaikai gali išmokti atmintinai eilėraštuką, bet negali papasakoti jo turinio ar atsakyti į klausimus.
Sensorinių alalikų ekspresyvioji kalba vystosi labai lėtai. Dažnai bendraujama gestais, mimika, įtemptai stebint suaugusįjį, nes adekvačiai suprantama suaugusiojo mimika ir gestai. Taria atskirų žodžių nuotrupas, smarkiai iškraipytus žodžius. Kartais pasako gana sunkius garsų junginius, žodžius netgi girdėtaintonacija. Tai rodo, kad motorinio pobūdžio trūkumų nėra, o nekalbama todėl, kad nesuprantama kalba. Ištartos žodžių nuotrupos nereiškia, jog taip pavadinamas daiktas ar veiksmas. Tai beprasmiai garsų junginiai, nes vaikai paprastai nesupranta ką pasakę ir dažnai to pateis žodžio pakartoti nebegali, nes išnyksta tų garsų pėdsakai.
Mūsų logopediniame kabinete diagnozuojamos įvairių formų alalijos ir suteikiama kvalifikuota logopedinė pagalba.
Užsiregistruokite konsultacijai telefonu 8 601 29647
Užsiregistruokite konsultacijai telefonu 8 601 29647
Parengė logopedė Jolanta Repšienė
Šaltiniai:
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Logopedija. Vadovėlis specialiosios pedagogikos fakultetų
studentams. Kaunas: Šviesa.
Филичева Т.Б., Чевелева Н.А., Чиркина Г.В. (1993). Нарушения речи у детей.
Шорох-Троицкая (Бурлакова) М.К. (2013). Коррекция сложных речевых расстройств.
Atgal