PRADŽIA PASLAUGOS LOGOPEDAI PATARIMAI LEIDINIAI KONTAKTAI REGISTRUOTIS
Privatus logopedas Vilniuje Basanavičiaus g. 29A
Registruotis
PRADŽIA PASLAUGOS LOGOPEDAI PATARIMAI LEIDINIAI KONTAKTAI
Kas yra autizmas?
Autizmas yra sudėtingas įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo, vaizduotės ir interesų sutrikimais. Autizmui būdingas visiškas atsiribojimas, savęs stimuliavimas, pažinimo sferos trūkumai, kalbos sutrikimai. Pirmieji požymiai yra pastebimi vaikui dar nesulaukus 30 mėnesių. Išoriniai autizmo požymiai yra panašūs. Amerikos psichiatrų asociacijos diagnozavimo ir statistikos centras pateikia sąrašą, kuriame autizmo požymiai skirstomi į tris pagrindines grupes.
Socialinės sąveikos trūkumai
nesugebėjimas palaikyti akių kontakto, prie socialinės sąveikos priderinti veido išraiškos, kūno padėties, gestų;
nesugebėjimas bendrauti su bendraamžiais (atitinkamai pagal funkcinį amžių ir kai tam yra pakankamai galimybių), įskaitant abipusį dalijimąsi interesais, veikla ir emocijomis;
nepakankamas socialinis ir emocinis bendravimas, pasireiškiantis silpnu ar sutrikusiu atsaku (reakcija) į kito žmogaus emocijas, nesugebėjimas pritaikyti savo elgesį prie socialinės aplinkos, prasta socialinio elgesio, komunikavimo ir emocijų integracija;
spontaniško siekimo dalytis su kitais žmonėmis interesais, siekiais, malonumais stoka (pavyzdžiui, vengimas atnešti, rodyti, paduoti kitiems daiktus, kurie yra įdomūs vaikui);
Komunikacijos ir vaizduotės sutrikimai
visiškas nekalbėjimas arba kalbos raidos sulėtėjimas;
neverbalinės komunikacijos būdų (gestų, nežodinių ženklų – kūno kalbos, veido išraiškos) nesuvokimas ;
sutrikęs gebėjimas pradėti ir palaikyti pokalbį (bet kuriuo esamu kalbos lygiu) arba, jei kalbos raida yra normali, atsiliepti į kito asmens bendravimą;
stereotipinis, pasikartojantis kalbos vartojimas arba idiosinkrazinis (supainiotas) žodžių ar frazių vartojimas;
gebėjimų stoka žaisti įvairius spontaniškus vaidybinius ar socialinio pamėgdžiojimo žaidimus.
Riboti interesai ir aktyvumas
streotipiški kūno judesiai, išsiblaškymas ir pasimetimas veikiant su įvairiais objektais;
neišmintingi ir riboti interesai, išsiblaškymas;
priešinimasis ugdymui; instrukcijų nesuvokimas; realių pavojų nebijojimas.
Komunikacijos ir kalbėjimo ypatumai
Bendravimą apsunkina jausmų sferos sutrikimai. Bandymas įtraukti į bendravimą sukelia nerimą, įtampą. Regimąją informaciją autistai suvokia žymiai geriau, nei žodinę. Jiems sunku perteikti aplinkiniams savo norus ir poreikius, dažnai nesuvokia, kaip panaudoti kalbą kaip bendravimo priemonę. Autistų komunikacijos sutrikimo laipsnis yra nevienodas. Lengvesniais sutrikimų atvejais vaikams įmanomas efektyvus kontaktas. Įprastoje aplinkoje su kai kuriais asmenimis jie bendrauja, tačiau tie patys vaikai svetimoje aplinkoje visiškai užsisklendžia. Bandymas įtraukti į bendravimą sukelia nerimą, įtampą, vaikai pradeda blaškytis, o kartais aplinkinius visiškai ignoruoja – rėkia ar ieško kitų savisaugos būdų. Kai kurie vaikai gali kalbėti ar bent jau bandyti kalbėti, tačiau jie nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos. Vaikui augant išryškėja sutrikęs domėjimasis daiktais, savotiški žaidimai: žaidžia su seilėm, pirštais, specifiniais buitiniais daiktais, tuo tarpu vaikiškais žaislais visiškai nesidomi. Kartais vaikas turi specifinį “prisirišimo objektą”, pvz., skepetaitę, virvutę ar kt., su kuriuo niekur nesiskiria, ir kurio negalima pakeisti kitu. Pastebėta tai, kad vaikas domisi ne daikto visuma, o tik jo dalimi, pavyzdžiui, tik daikto paviršiumi, kurį mėgsta glostyti ištisas valandas arba garsu, sklindančiu monotoniškai barškinant į tą daiktą. Dažnai jie žaidžia neįprastai, vienpusiškai, funkcionaliai, nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų, laužo žaislus, nesidomi bendrais žaidimais. Pastebėta, kad ypač ankstyvoje vaikystėje gali būti specifinis vaikų autistų prisirišimas prie tam tikrų kietų daiktų. Beveik pusei vaikų autistų neišsivysto šnekamoji kalba. Kalbančių vaikų kalba yra specifinė. Daugumai autistų yra būdingos echolalijos – garsų, žodžių ar sakinių atkartojimas. Echolalijos parodo, kad yra normali foneminė klausa, balsas. Dažnai klaidingai vartojami įvardžiai, ( nevartoja "aš", o į save kreipiasi vardu arba "tu"). Vaikų autistų sutrikusi kalbėjimo prozodija t. y.intonacija, tempas, ritmas.Lengvesnę autizmo formą turintys vaikai geriau supranta nei išreiškia savo mintis. Jie pasižymi skurdžia, menkai artikuliuota, stereotipiška, be taisyklingos gramatikos kalba.
Terapijos metodai
Terapija parenkama pagal vyraujančius simptomus ir nukreipiama į normalaus vystymosi skatinimą ir nepriklausomos asmenybės įgūdžių ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas. Autizmu sergantys vaikai dažnai mokomi grupėse, retais atvejais įtraukiant į mokymo procesą sveikus vaikus.
Terapijos rūšys ir metodai
Socialinių įgūdžių lavinimas: situacijų modeliavimas, treniravimas, žaidimas vaidmenimis. Apima sveikinimąsi, keitimąsi objektais, tarpusavio pokalbius.
Kalbos ir kalbėjimo mokymas: paveikslėlių keitimosi bendravimo sistema (PECS), video modeliavimas, laiko užlaikymo situacijos.
Elgesio mokymas: sisteminis ir nuolatinis pasikartojančių veiksmų atlikimas, siekant išmokyti vaiką priežastingumo. TEACCH sistema − siekimas ne pašalinti autizmo požymius, bet prie jų pritaikyti individą.
Užsiėmimų terapija: skirta šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus. Apima savaitgalio darbo užsiėmimus ir konkrečios darbo vietos užsiėmimus.
Medikamentinis gydymas: vaistų, veikiančių konkrečius ligos simptomus, skyrimas.
Neįprasti terapijos būdai: vitaminų didelės dozės, intraveninis sekretinas, tam tikrų maisto produktų vengimas ir dietos, garso, muzikos, delfinų, šunų terapija, įprasti žaidimai, vaistažolės ir kiti alternatyvūs metodai. Apie šių būdų veiksmingumą ir tinkamumą konkrečiais atvejais turi spręsti specialistas.
Atgal